Europos Sąjungos vadovybė ieško būdų, kaip sustiprinti šlubuojančią žyno ekonomikos konkurencingumą ir gauti šimtus milijardų eurų žaliajai bei skaitmeninei pertvarkai. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen vis garsiau kalba apie būtinybę mobilizuoti Europos Sąjungos gyventojų santaupas ir nukreipti jas į investicijas.
Ši iniciatyva, dažniausiai įvardijama kaip Sutaupymų ir investicijų sąjunga (angl. Savings and Investments Union), kelia nemažai klausimų ir diskusijų tarp ekonomistų bei paprastų piliečių.
Kodėl Europos Komisijai prireikė gyventojų pinigų?
Remiantis Europos Centrinio Banko ir Europos Komisijos duomenimis, Europos Sąjungos gyventojai bankų sąskaitose ir indėliuose laiko trilijonus eurų. Lyginant su Jungtinėmis Valstijomis, kur didelė dalis gyventojų turto yra investuota į akcijas, obligacijas ar pensijų fondus, europiečiai linkę savo pinigus laikyti itin saugiai – tiesiog bankuose.
Ursula von der Leyen ir jos komanda teigia, kad tokios pasyvios santaupos praranda vertę dėl infliacijos ir neneša naudos visai ekonomikai. Pasak pasiūlymo autorių, jei bent dalis šių lėšų būtų nukreipta į Europos verslus, startuolius ir infrastruktūros projektus, tai padėtų ES pasivyti JAV bei Kiniją.
Kaip planuojama panaudoti gyventojų santaupas?
Siūlomo plano esmė – supaprastinti investavimo taisykles ir sukurti bendrą Europos kapitalo rinką. Siekiama paskatinti gyventojus mažiau laikyti grynųjų pinigų ar pasyvių indėlių ir dažniau rinktis įvairius investicinius instrumentus.
Tarp pagrindinių priemonių minimas ES masto investicinių ir pensijų produktų standartizavimas, mokestinės lengvatos investuojantiems bei platesnis gyventojų įtraukimas į rizikos kapitalo fondus. Taip pat ieškoma būdų, kaip bankuose gulinčius indėlius lengviau paversti paskolomis strateginiams Europos projektams.
Visuomenės ir ekspertų abejonės dėl rizikos
Nors idėja išjudinti ekonomikai reikalingus finansinius išteklius popieriuje atrodo patraukliai, ji sulaukia ir nemažai kritikos. Finansų ekspertai pabrėžia, kad bet koks investavimas yra susijęs su rizika prarasti pinigus, o bankų indėliai išlieka saugiausia priemone smulkiesiems taupytojams.
Didžiausias nerimas kyla dėl to, ar valstybės ir Europos institucijos neprivers gyventojų prisiimti rizikos už abejotino pelningumo strateginius projektus. Krikščionys ir ekonomistai įspėja, kad žmonių santaupos neturėtų tapti įrankiu padengti biudžeto skylėms ar finansuoti rizikingoms politinėms iniciatyvoms.
Ką tai reiškia paprastiems gyventojams?
Kol kas ši iniciatyva yra teisėkūros bei derybų stadijoje tarp ES šalių narių. Niekas neplanuoja tiesiogiai savintis ar konfiskuoti gyventojų indėlių, tačiau ateityje gyventojai gali pajusti didėjantį spaudimą bei skatinimą rinktis investicinius gaminius vietoje įprastų taupomųjų sąskaitų.
Ateinantys metai parodys, ar Europos Sąjungai pavyks įtikinti savo piliečius patikėti savo santaupas rinkoms, ar europiečiai ir toliau pirmenybę teiks finansiniam saugumui.