NATO pasirengimas Rusijos grėsmei stiprėja
Ar NATO šiandien būtų pasirengęs gintis, jei Rusija nuspręstų pulti vieną iš Aljanso valstybių? Atsakymas nėra paprastas, tačiau naujausi NATO sprendimai rodo, kad Aljansas šiam scenarijui ruošiasi kur kas rimčiau nei prieš kelerius metus.
2026 metų liepą Ankaroje vykusiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkų vadovai dar kartą patvirtino įsipareigojimą ginti kiekvieną Aljanso narę pagal Vašingtono sutarties 5 straipsnį. Jame įtvirtintas principas, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną NATO narę laikomas išpuoliu prieš visas.
Tai nėra vien politinis pareiškimas. Pastaraisiais metais NATO keičia savo karinius planus, didina pajėgų pasirengimą, stiprina rytinį flangą ir investuoja į ginkluotę, oro bei priešraketinę gynybą, žvalgybą, kibernetinį saugumą ir naujas technologijas.
Rytinis NATO flangas tapo pagrindine gynybos kryptimi
Didžiausias dėmesys skiriamas teritorijai nuo Arkties iki Juodosios jūros. NATO nurodo, kad per pastarąjį dešimtmetį rytiniame flange buvo reikšmingai sustiprintas atgrasymas ir gynyba, o šiandien Aljansas turi plačiausius gynybos planus nuo Šaltojo karo pabaigos.
Po Rusijos įvykdytos plataus masto invazijos į Ukrainą NATO taip pat padidino savo buvimą rytiniame flange. Aljansas vykdo oro policijos misijas, stiprina jūrų saugumą, saugo kritinę povandeninę infrastruktūrą ir didina pasirengimą galimoms hibridinėms grėsmėms.
2026 metų birželį NATO paskelbė apie naują daugianacionalinę priešakinių sausumos pajėgų grupę Suomijoje. Tai yra devintoji tokio pobūdžio NATO kovinė grupė, skirta stiprinti atgrasymą ir gynybą šiaurės rytiniame Aljanso flange.
Rusija NATO akyse išlieka ilgalaike grėsme
NATO viešai įvardija Rusiją kaip ilgalaikę grėsmę Europos ir Šiaurės Atlanto regiono saugumui. Aljansas taip pat pabrėžia, kad pavojus nėra susijęs vien su klasikiniu kariniu puolimu.
Didėja susirūpinimas dėl kibernetinių atakų, sabotažo, kritinės infrastruktūros pažeidimo, informacinių operacijų ir kitų hibridinių veiksmų. NATO teigimu, priešiški veiksmai prieš Aljanso valstybes ir partnerius dažnėja.
Todėl pasirengimas gynybai šiandien reiškia ne tik tankų, naikintuvų ar karių skaičių. Valstybės turi gebėti apsaugoti energetikos infrastruktūrą, ryšių tinklus, kibernetines sistemas, transporto koridorius ir užtikrinti, kad kariuomenė galėtų greitai perkelti pajėgas į bet kurią grėsmės vietą.
NATO pradėjo skirti gynybai gerokai daugiau pinigų
Vienas svarbiausių pastarųjų metų pokyčių yra išaugusios NATO valstybių gynybos išlaidos. 2025 metų Hagos viršūnių susitikime sąjungininkai susitarė iki 2035 metų kasmet gynybai ir su ja susijusiam saugumui skirti 5 procentus bendrojo vidaus produkto.
Pagal šį susitarimą ne mažiau kaip 3,5 procento BVP turėtų būti skiriama pagrindiniams kariniams pajėgumams, o iki 1,5 procento gali būti nukreipiama infrastruktūrai, kibernetiniam saugumui, civiliniam atsparumui, inovacijoms ir gynybos pramonės stiprinimui.
NATO duomenimis, Europos sąjungininkės ir Kanada 2025 metais realiai padidino pagrindines gynybos išlaidas beveik 20 procentų, palyginti su 2024 metais. 2026 metais jau penkios sąjungininkės prognozuojamos pasieks 3,5 procento BVP ribą pagrindinėms gynybos reikmėms.
Tai rodo, kad NATO ne tik kalba apie būtinybę stiprinti gynybą, bet ir realiai didina tam skiriamus išteklius.
Tačiau ar tai reiškia, kad NATO visiškai pasirengęs karui?
Čia atsakymas tampa sudėtingesnis. NATO šiandien yra gerokai geriau pasirengęs galimam konfliktui nei prieš Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 metais, tačiau nė viena karinė organizacija negali būti laikoma pasirengusia absoliučiai visiems scenarijams.
Modernus konfliktas būtų daugiasluoksnis. Reikėtų ne tik sustabdyti priešo puolimą, bet ir apsaugoti oro erdvę, kibernetines sistemas, jūrų kelius, kritinę infrastruktūrą bei užtikrinti nuolatinį amunicijos ir technikos tiekimą.
NATO pati pripažįsta, kad papildomų pajėgumų dar reikia. 2026 metų gegužę Aljanso Karinio komiteto vadovybė pabrėžė, kad atgrasymas ir pasirengimas yra sustiprėję, tačiau itin svarbu užtikrinti, kad politiniai įsipareigojimai būtų paversti realiais kariniais pajėgumais.
Didžiausias NATO pranašumas yra ne viena kariuomenė, o visas Aljansas
Vertinant NATO galimybes, svarbu neapsiriboti vienu konkrečiu valstybės kariuomenės dydžiu. Aljanso stiprybė yra 32 valstybių bendras karinis, ekonominis ir technologinis potencialas.
Jeigu būtų užpulta NATO valstybė, agresoriui tektų susidurti ne su viena nacionaline kariuomene, o su kolektyvine Aljanso gynybos sistema. NATO turi branduolinio atgrasymo pajėgumus, modernias oro ir priešraketinės gynybos sistemas, karines jūrų pajėgas, kosmoso ir kibernetinius pajėgumus bei daugianacionalines sausumos pajėgas.
Dar vienas svarbus elementas yra Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmuo. Tuo pačiu metu Europos NATO valstybės vis daugiau investuoja į savo pačių karinius pajėgumus, siekdamos sumažinti ankstesnę priklausomybę nuo JAV karinės galios. NATO vadovybė 2026 metais pabrėžė, kad Europa turi prisiimti daugiau atsakomybės už savo įprastinę gynybą, tačiau JAV parama išlieka svarbia Aljanso galios dalimi.
Ką tai reiškia Baltijos šalims?
Baltijos valstybėms NATO pasirengimas yra ypač svarbus, nes jos yra rytiniame Aljanso flange ir geografiškai yra arti Rusijos bei Baltarusijos.
Todėl Lietuvai, Latvijai ir Estijai svarbus ne tik nacionalinių kariuomenių stiprinimas. Ne mažiau reikšmingas yra sąjungininkų pajėgų buvimas regione, pratybos, oro gynyba, žvalgyba, karinis mobilumas ir iš anksto parengti gynybos planai.
NATO nurodo, kad jos pajėgų buvimas rytiniame flange yra skirtas būtent atgrasymui ir galimai gynybai. Aljansas teigia esantis pasirengęs ginti kiekvieną savo narę, o bet kokia agresija prieš sąjungininkę būtų sutikta bendru atsaku.
Svarbiausias klausimas yra ne tai, ar NATO nori karo, o ar Rusija patikėtų galinti jį laimėti
NATO strategijos esmė nėra siekis kariauti su Rusija. Priešingai, pagrindinis tikslas yra atgrasymas. Kuo patikimesnė gynyba, tuo didesnė tikimybė, kad potencialus agresorius apskritai nesiryš pradėti konflikto.
Naujausi sprendimai rodo, kad NATO šią logiką vertina labai rimtai. Aljansas stiprina rytinį flangą, didina gynybos išlaidas, plečia gamybos pajėgumus, investuoja į technologijas ir atnaujina karinius planus. 2026 metų Ankaros susitikime NATO šalys taip pat paskelbė apie daugiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių vertės naujus pirkimus ir tolesnį bendros gynybos pramonės pajėgumo didinimą.
Todėl trumpas atsakymas būtų toks: NATO šiandien yra gerokai geriau pasirengęs galimai Rusijos agresijai nei anksčiau, tačiau pasirengimas niekada nėra baigtinis procesas. Aljansas toliau stiprina pajėgumus būtent todėl, kad siekia ne išbandyti karo scenarijų, o padaryti jį kuo mažiau tikėtiną.