Kiekvieną pavasarį ir vasarą Lietuvos sodininkų bei daržininkų kasdienybę apkartina nekviesti svečiai iš Pietų Europos – ispaniniai arionai. Šie didžiuliai, ryškūs invaziniai šliužai per trumpą laiką gali visiškai sunaikinti salotas, uogas, gėlynus ir net jaunų medelių ūglius. Jei jūsų sklype apsigyveno invaziniai šliužai, kaip kovoti su jais tampa pirmaeiliu uždaviniu, reikalaujančiu greitų ir sistemingų veiksmų.
Šiame straipsnyje aptarsime efektyviausius metodus, kuriuos rekomenduoja specialistai ir mokslininkai, kad jūsų daržas vėl taptų saugus.
Kodėl ispaninis arionas yra tikras daržo košmaras?
Skirtingai nuo mūsų vietinių rūšių, ispaniniai šliužai yra neįtikėtinai vislūs. Kadangi jie yra hermafroditai, poruotis ir dėti kiaušinėlius gali kiekvienas individas. Vienas moliuskas per sezoną gali padėti iki 400–500 kiaušinėlių. Štai kodėl vieną dieną pamatę kelis šliužus, po mėnesio tame pačiame kvadratiniame metre jau galite rasti jų dešimtis.
Be to, jie beveik neturi natūralių priešų mūsų gamtoje – vietiniai paukščiai ar ežiai jų vengia dėl itin lipnių ir karčių gleivių. Vieninteliai gyvūnai, kurie juos naikina su malonumu – specialiai tam auginamos antys bėgikės.
Efektyviausi būdai, kaip kovoti su invaziniais šliužais
Norint pasiekti realų rezultatą, vienkartinio pabarstymo nuodais neužteks. Reikia taikyti kompleksinę strategiją, kurią sudaro mechaniniai, biologiniai ir cheminiai metodai.
1. Mechaninis rinkimas ir naikinimas
Pats pigiausias, tačiau daugiausiai kantrybės reikalaujantis būdas – rankinis moliuskų rinkimas. Šliužai nemėgsta karščio, todėl aktyviausi būna anksti ryte, vėlai vakare arba iškart po lietaus.
Surinktų gyvūnų jokiu būdu negalima išmesti gyvų už tvoros. Efektyviausia juos užpilti verdančiu vandeniu arba stipriu druskos tirpalu, kad jie akimirksniu žūtų ir nesikankintų.
2. Alaus ir skysčių gaudyklės
Ispaniniai arionai turi puikią uoslę ir dievina rūgstančius kvapus. Sode galite įrengti namines gaudykles: įkaskite į žemę plastikinę stiklinę ar indą, palikdami vieną ar du centimetrus krašto virš žemės, kad į vidų neįkristų naudingi vabalai. Įpilkite alaus, giros arba rūgstančio kompoto. Kvapo privilioti šliužai įlenda į vidų ir jame nuskęsta.
3. Profesionalios cheminės priemonės (moliuskocidai)
Kai mechaninių priemonių neužtenka, sodininkai griebiasi specialių granulių. Jos skirstomos į dvi pagrindines grupes:
Geležies fosfato granulės yra saugesnis variantas, kurį rekomenduoja mokslininkai, jei kieme bėgioja naminiai gyvūnai ar vaikai. Šliužas suėda granulę, pasislepia savo slėptuvėje ir ten nugaišta.
Metaldehido preparatai yra labai efektyvūs, tačiau sukelia stiprų moliuskų gleivėjimą. Svarbu žinoti, kad gausus lietus ar rytinė rasa gali šias gleives nuplauti ir šliužas vėl atsigaus. Taip pat šių medžiagų negalima barstyti arti vandens telkinių.
Prevencija – kaip neleisti šliužams sugrįžti?
Kova bus pralaimėta, jei sode paliksite idealias sąlygas jiems daugintis. Norėdami apsaugoti savo teritoriją, laikykitės kelių paprastų taisyklių. Regulariai šienaukite žolę, nes aukšta ir drėgna žolė yra tobula slėptuvė dienos metu.
Taip pat tvarkykite komposto dėžes, nes kompostas yra pagrindinis šliužų kiaušinėlių inkubatorius. Tikrinkite jį ir vėlyvą rudenį sunaikinkite rastas baltų kiaušinėlių sankaupas. Galiausiai, visada tikrinkite naujus augalus. Labai dažnai invaziniai šliužai į naujus sklypus atkeliauja vazonėliuose kartu su pirktais augalais ar gruntu.
Jei pastebėjote masinį šių kenkėjų plitimą savo seniūnijoje, praneškite apie tai vietos savivaldybės specialistams. Tam tikros teritorijos Lietuvoje jau yra naikinamos centralizuotai, naudojant valstybės dotacijas, todėl bendruomeninis darbas čia yra itin svarbus.