Europos Sąjungos politikos užkulisiuose verda aršios diskusijos dėl Europos Komisijos ir jos pirmininkės Ursulos von der Leyen palaikomo teisės akto projekto, visuomenėje geriau žinomo kaip „Chat Control 2.0“. Šiuo reglamentu siekiama įpareigoti technologijų bendroves skenuoti visas privačias lankytojų žinutes, nuotraukas ir vaizdo įrašus susirašinėjimo programėlėse.
Tačiau didžiausią pasipiktinimo bangą sukėlė informacija apie siūlomas išimtis, pagal kurias patys politikai, Europos Sąjungos pareigūnai ir valstybės tarnautojai nuo šio masinio sekimo būtų atleisti.
Kas yra „Chat Control 2.0“ ir kuo jis gresia privatumui?
Oficialus šio reglamento tikslas yra kova su skaitmeniniu smurtu prieš vaikus ir nelegalios medžiagos platinimu internete. Dėl šios priežasties siūloma įdiegti sistemą, kuri tiesiogiai vartotojų įrenginiuose analizuotų privačias žinutes tokiose platformose kaip „Signal“, „WhatsApp“ ar „Telegram“.
Kritikai ir privatumo gynėjai pabrėžia, kad toks reikalavimas praktiškai sunaikintų galinį šifravimą (angl. end-to-end encryption). Tai reiškia, kad kiekvieno Europos Sąjungos piliečio asmeninis susirašinėjimas taptų prieinamas dirbtinio intelekto algoritmams ir teisėsaugos tarnyboms, pažeidžiant pamatinę teisę į privatumą.
Dvigubi standartai: išimtys valstybės tarnautojams ir politikams
Didžiulį visuomenės ir privatumo organizacijų įniršį sukėlė rengiamo dokumento nuostatos, kuriose numatoma apsaugoti tam tikras grupes nuo privalomo žinučių skenavimo. Pagal siūlomą projektą, sekimo priemonės nebūtų taikomos valstybės tarnautojams, politikams, kariuomenės bei policijos pareigūnams.
Tokių išimčių šalininkai teigia, kad valstybės aparato darbuotojų susirašinėjimas apima konfidencialią valstybinę informaciją bei nacionalinio saugumo paslaptis, todėl jų įrenginių skenavimas keltų riziką šalies saugumui. Tačiau visuomenėje tai priimta kaip atviras dvigubų standartų demonstravimas, kai eiliniai piliečiai laikomi potencialiais įtariamaisiais, o valdžios atstovams suteikiama neliečiamybė.
Visuomenės ir ekspertų reakcija
Rengiamas reglamentas sulaukė itin griežtos kibernečių technologijų ekspertų, teisės saugos specialistų ir Europos Parlamento narių kritikos. Daugeliui kyla klausimas, kodėl paprastų gyventojų privatumas nelaikomas pakankamai svarbiu, jei valstybės pareigūnams pripažįstama būtinybė saugoti savo komunikaciją.
Ekspertai taip pat įspėja, kad sukūrus žinučių skenavimo mechanizmą, juo neišvengiamai galės pasinaudoti piktavaliai hakeriai arba autoritariniai režimai. Todėl bandymas padaryti išimtis tik tam tikroms privileged grupėms paverčia visą sistemą dar labiau nesaugia.
Ko tikėtis toliau?
Dėl „Chat Control 2.0“ vis dar verda aštrios kovos ES Taryboje ir Europos Parlamente. Kai kurios valstybės narės atsisako palaikyti projektą, kol jame išlieka numatytas privalomas šifravimo naikinimas bei išimtys valdžios atstovams.
Gali būti, kad visuomenės spaudimas ir teisininkų įspėjimai privers Europos Komisiją iš esmės peržiūrėti šį pasiūlymą arba jo visai atsisakyti.