Po to, kai Suomija oficialiai tapo NATO nare ir galutinai uždarė savo sausumos sieną su Rusija, Maskvos retorika Helsinkio atžvilgiu pasiekė kritinę ribą. Kremlius vis dažniau išsako tiesioginius reikalavimus bei grasinimus, reikalaudamas apriboti Aljanso karinį buvimą šalyje ir keisti saugumo politiką. Tačiau Suomijos vadovai pabrėžia, kad jokie Rusijos ultimatumai nevers šalies trauktis iš pasirinkto NATO integracijos kelio.
Pagrindiniai Maskvos reikalavimai ir diplomatinis spaudimas
Rusijos užsienio reikalų ministerija bei Kremliaus atstovai nuosekliai formuluoja sąlygas, kuriomis bando kelti spaudimą Suomijos vyriausybei. Maskva reikalauja, kad Suomija neįsileistų NATO sąjungininkų karinių bazių, nedislokuotų ilgojo nuotolio ginkluotės netoli Rusijos sienos ir netaikytų jokių apribojimų Rusijos piliečių atvykimui. Taip pat išreiškiamas nepasitenkinimas dėl Suomijos sprendimo visiškai uždaryti sausumos pasienio punktus, kuriuos Maskva anksčiau naudojo hibridinėms atakoms ir nelegaliai migracijai skatinti.
Karinis atsakomųjų priemonių demonstravimas pasienyje
Šalia diplomatinių reikalavimų Rusija imasi ir praktinių gąsdinimo veiksmų. Kremlius paskelbė apie Leningradės ir Maskvos karinių apygardų atkūrimą bei naujų karinių dalinių steigimą visai šalia Suomijos sienos. Šie veiksmai pristatomi kaip „atsakas į NATO plėtrą“, bandant pasiųsti žinutę Helsinkiui, jog narystė Aljanse atnešė ne didesnį saugumą, o nuolatinę karinę įtampą pasienio regione.
Helsinkio atsakas: tvirtas atgrasymas ir saugumo stiprinimas
Suomijos politikai bei karinė vadovybė į Rusijos reikalavimus reaguoja be panikos. Helsinkis aiškiai pareiškė, kad šalies suverenitetas ir sprendimai dėl gynybos nėra derybų objektas. Suomija toliau aktyviai stiprina savo pasienio infrastruktūrą, vykdo bendras pratybas su NATO sąjungininkais ir plečia dvišalį bendradarbiavimą su JAV. Ekspertų teigimu, Maskvos bandymai kelti sąlygas duoda priešingą rezultatą – Suomija dar labiau įtvirtina savo pozicijas Vakarų gynybinėje sistemoje.