Atvėsus orams ir nuo medžių nusidriekus paskutiniems lapams, daugeliui sodininkų kyla noras griebtis genėtuvo bei sutvarkyti savo sodą. Rudeninis sodo tvarkymas atrodo puiki proga paruošti augalus žiemai ir palengvinti darbus pavasarį.
Tačiau skubotas genėjimas vėlyvą rudenį gali pridaryti daugiau žalos nei naudos. Ne laiku atlikti pjūviai pažeidžia medžio apsaugines funkcijas ir gali lemti šakų nušalimą ar net viso augalo žūtį per žiemą.
Ar dabar tikrai tinkamas metas genėti medžius?
Vėlyvas ruduo yra tinkamas metas tik tam tikrų rūšių medžių bei krūmų sanitariniam genėjimui. Šiuo metu galite drąsiai šalinti tik lūžusias, akivaizdžiai džiūstančias ar ligų pažeistas šakas.
Taip pat vėlyvą rudenį galima genėti vaismedžius, kurie jau visiškai numetė lapus ir perėjo į ramybės būseną. Tačiau visus pagrindinius formuojamuosius genėjimo darbus geriausia atidėti ankstyvam pavasariui, kol dar nepradėjo tekėti sultys.
Spalio pabaigoje ir lapkritį atlikti gilūs pjūviai nespėja užgyti iki stiprių šalčių pradžios. Dėl to per atviras žaizdas į medžio vidų lengvai patenka šalna bei grybelinės infekcijos.
Klaida Nr. 1: Kaulavaismedžių genėjimas rudenį
Dauguma pradedančiųjų sodininkų daro didžiulę klaidą rudenį genėdami vyšnias, trešnes, slyvas ir abrikosus. Kaulavaismedžiai yra itin jautrūs šalčiui ir drėgmei.
Rudeniniai pjūviai ant kaulavaismedžių šakų skatina dervos tekėjimą ir atveria kelią klastingoms bakterinėms ligoms. Šiuos medžius galima genėti tik vasarą, nuėmus derlių, arba ankstyvą pavasarį.
Rudenį nuo kaulavaismedžių šalinamos tik visiškai nudžiūvusios ir lūžusios šakos. Visi kiti formavimo darbai turi laukti šiltesnių orų.
Klaida Nr. 2: Per stiprus šakų patrumpinimas prieš šalčius
Stiprus medžio lajos retinimas ar masiškas šakų trumpinimas rudenį sukelia augalui didžiulį stresą. Medis išeikvoja savo vidinius resursus bandydamas užverti žaizdas, užuot kaupęs energiją žiemojimui.
Jeigu rudenį nupjausite per daug sveikų šakų, likusios šakos taps neatsparios stipriam žieminiam vėjui ir šalčiui. Pažeistos vietos pavasarį tiesiog neatsprogsi ir nudžius.
Jeigu būtina nupjauti šaką, darykite tai kuo siauresniu kampu ir naudokite tik aštrius, dezinfekuotus įrankius.
Klaida Nr. 3: Pjūvių palikimas be apsauginio tepalo
Bet koks didesnis nei 2 centimetrų skersmens pjūvis rudenį yra atvira žaizda medžio kamiene. Vėlyvą rudenį lauke vyrauja didelė drėgmė, kuri yra ideali terpė plisti grybelinėms ligoms.
Palikus šviežius pjūvius neapdorotus, drėgmė patenka į medienos vidų, o užšaldama ji tiesiog suplėšo medžio audinius. Dėl to atsiranda gilus kamieno įtrūkimai.
Visi rudeniniai pjūviai privalo būti iškart patepami sodo tepalu arba specialiais dažais su fungicidais. Tai sukuria apsauginį sluoksnį nuo drėgmės ir šalčio.
Klaida Nr. 4: Tulpinių medžių ir dekoratyvinių krūmų genėjimas
Nereikėtų rudenį genėti ir tų dekoratyvinių krūmų bei medžių, kurie žydi pavasarį ant praėjusių metų ūglių. Pavyzdžiui, forsitijos, alyvos ar jazminai savo žiedinius pumpurus krauna dar vasaros pabaigoje.
Nugenėję šiuos augalus rudenį, paprasčiausiai nupjausite visus būsimus žiedus ir pavasarį krūmai nebežydės. Šiuos augalus galima genėti tik iškart jiems peržydėjus vasaros pradžioje.
Rudenį galite kirpti tik tuos krūmus, kurie žydi vasaros pabaigoje ant šiųmetinių ūglių, pavyzdžiui, šluotelines hortenzijas.
Klaida Nr. 5: Nedeinfekuotų įrankių naudojimas
Rudenį sode gausu įvairių ligų sukėlėjų bei pūvančių lapų liekanų. Naudojant nevalytus sekatorius ar pjūklus, ligas iš vieno sergančio medžio lengvai pernešite ant visų sveikų augalų.
Prieš pereinant prie kito medžio, įrankių geležtes būtina nuvalyti spiritu arba dezinfekuojančiu skysčiu. Ši paprasta taisyklė apsaugo visą sodą nuo masinio infekcijų plitimo.
Taip pat pasirūpinkite, kad įrankiai būtų idealiai aštrūs. Tolygaus ir švaraus pjūvio žaizdos užgyja dvigubai greičiau nei sutraiškytos ir suplėšytos šakos.